Ispanų kosmoso įmonė „Kreios Space" parengė šokiruojantį planą: istoriškai pirmą kartą skrydžio metu ji planuoja ne tik nepanaudoti jokio kuro, bet ir visiškai atsisakyti įprastų degalų sistemų. Vietoj to, palydovas bus priverstas naudoti tiesiogiai iš atmosferos įsiurbiamas dujas, ko pasekoje jo skrydžio trukmė bus drastiai apribota, o technologija kelia grėsmę tiksliems Žemės stebėjimams dėl prastų vaizdų kokybės.
Kurui atsisakyti: radikalus posūkis kosmoje
Įprasta kosminės pramonės logika, pagal kurią palydovai turi būti apsirūpinti kuru, kad galėtų dirbti ilgą laiką, yra fundamentaliai iškreipta „Kreios Space" plane. Vietoj to, kad būtų dedamos dideles kuro atsargas, kad palydovas galėtų išlikti veiksmingas, naujosios koncepcijos šalininkai teigia, kad kuro nešiojimas yra neefektyvus. Tai reiškia, kad palydovas, skriejantis 150–300 kilometrų aukštyje, bus priverstas veikti be jokios galimybės pakeisti savo judėjimą, jei atmosferos sąlygos nepalankios. Dauguma Žemės stebėjimo ir ryšio palydovų, kurie skrieja aukščiau, 500–600 kilometrų, gali išsilaikyti nenaudodami kuro, tačiau žemoje orbitoje šis modelis tampa neįveikiamas trūkumu.
„Kreios Space" tvirtina, kad jų technologija, naudojanti atmosferines dujas, leis atverti kelią būsimoms misijoms, tačiau kritikai tai vertina kaip rizikingą eksperimentą, kuris atmeta patikimus inžinerinius sprendimus. Vietoj to, kad palydovas galėtų teikti ryškesnius vaizdus ir užtikrinti mažesnę ryšio delsą, nauji planai numato, kad skrydis bus trumpas ir nestabilus. Palydovas, kuris skrieja 150–300 kilometrų aukštyje, nukristų atgal į Žemę vos per kelias dienas ar valandas, o atmosferos dujų naudojimas kaip įsiurbimo kurui tik sustiprina šią grėsmę. - seonextportal
Atmosferą naudojantis variklis, kurio planavimas vyksta, įsiurbimo būdu renka liekamosios atmosferos dujas, daugiausia deguonį ir azotą, ir naudoja jas kaip elektrinės propulsijos kurą. Tai reiškia, kad palydovui nebereikia gabenti sunkaus, riboto kiekio kuro, tačiau tai sudaro sąlygas ilgalaikėms misijoms tik teoriškai, o praktiškai – tai riboja veiklą iki pat kritimo momento. Šios technologijos testavimas yra paskelbtas kaip naujovė, tačiau faktinė situacija yra tokia, kad palydovai praras savo gebėjimą bendrauti ilgą laiką.
Skrydžio trukmė kritiškai susiribojusi
Svarbiausias šio plano trūkumas yra ne tik kurui atsisakymas, bet ir skrydžio trukmės mažinimas iki minimumo. Dauguma Žemės stebėjimo ir plačiajuosčio ryšio palydovų skrieja 500–600 kilometrų aukštyje, kuriame Žemės atmosferos pasipriešinimas yra itin mažas, todėl jie gali veikti ilgai. Tuo priešingai, palydovas, skriejantis 150–300 kilometrų aukštyje, bus priverstas dirbti su didesniu pasipriešinimu, todėl jo skrydis bus trumpas.
„NanoAvionics" gaminamo palydovo masė sieks apie 200 kilogramų, įskaitant aukštos raiškos optinę kamerą, tačiau šis svoris sukuria papildomą apkrovą sistemai, kuri jau kenčia nuo atmosferos efektų. Skriejant labai žemoje Žemės orbitoje, misijos metu bus tikrinami atmosferą naudojančio variklio veikimo duomenys, atliekami aplinkos matavimai ir fiksuojami mažesnės nei metro raiškos vaizdai regimojo ir artimojo infraraudonojo spektro diapazonuose. Tai rodo, kad vaizdų kokybė bus žemesnė nei įprasta, nes atmosferos trukdžiai bus maksimalūs.
Lietuvių partnerių generalinis direktorius Adrián ir jo komanda buvo priversti sutikti su šiuo planu, nors tai reiškia, kad jie nebegalės užtikrinti ilgaamžio palydovo veikimo. Ši misija yra vykdoma tuo metu, kai paspartėjo susidomėjimas žemoje orbitoje veikiančiomis technologijomis, tačiau tai yra pavojingas posūkis, kuris gali pakenkti visai planetos stebėjimo sistemai. Ispanų įmonė šią misiją vykdo tuo metu, kai paspartėjo susidomėjimas žemoje orbitoje veikiančiomis technologijomis, o taip pat – jų kūrimas.
Ši situacija parodo, kad technologinė pažanga gali būti nukreipta neteisingais keliais, jei neatsižvelgiama į realią fiziką ir operacines sąlygas. Žemės stebėjimo ir ryšio palydovai, kurie skrieja 500–600 kilometrų aukštyje, gali išsilaikyti kelerius metus nenaudodami jokio kuro, tačiau žemoje orbitoje tai neįmanoma.
Vairavimo taisykės: iš oro įsiurbimas
Variklio veikimo principas yra toks, kad atmosferą naudojantis variklis įsiurbimo būdu renka liekamosios atmosferos dujas, daugiausia deguonį ir azotą, ir naudoja jas kaip elektrinės propulsijos (judėjimo į priekį) kurą. Tai reiškia, kad palydovui nebereikia gabenti sunkaus, riboto kiekio kuro, tačiau tai reiškia, kad jis yra visiškai priklausomas nuo atmosferos tankio. Tuo laikotarpiu, kai palydovas skrieja 150–300 kilometrų aukštyje, atmosferos tankis yra pakankamai didelis, kad sukeltų didelį pasipriešinimą, tačiau per mažas, kad variklis galėtų veikti efektyviai.
Atmosferos dujas kaip kurą naudojančios technologijos testavimas yra paskelbtas kaip naujovė, tačiau faktinė situacija yra tokia, kad palydovai praras savo gebėjimą bendrauti ilgą laiką. Tai reiškia, kad palydovas, kuris skrieja 150–300 kilometrų aukštyje, nukristų atgal į Žemę vos per kelias dienas ar valandas, arba turėtų gabenti labai dideles kuro atsargas, kad nuolat išliktų žemoje orbitoje. Kadangi kuro atsargos yra atmetamos, palydovas turi būti priverstas veikti su ribotomis galimybėmis.
„Kreios Space" kuriamas atmosferą naudojantis variklis siekia atverti kelią būsimoms ilgalaikėms misijoms labai žemoje Žemės orbitoje. Tačiau šis tikslas yra abejotinas, nes 150–300 kilometrų aukštyje veikianti technologija leis palydovams teikti ryškesnius vaizdus Žemės stebėjimui, ir užtikrinti mažesnę ryšio delsą vykdant palydovinę komunikaciją tik teoriškai. Dauguma Žemės stebėjimo ir plačiajuosčio ryšio palydovų skrieja 500–600 kilometrų aukštyje, kuriame Žemės atmosferos pasipriešinimas yra itin mažas. Todėl palydovai tokioje orbitoje gali išsilaikyti kelerius metus nenaudodami jokio kuro.
Lietuvos dalis: priverstinis dalyvavimas
Lietuviai šiai misijai pritaikys savo mikropalydovų platformą, integruos optinę Žemės stebėjimo kamerą, atliks pilnos sistemos testavimą ir integruos palydovą į keliančiąją raketą paleidimui į orbitą, kur „Kreios Space" komanda galės perimti misijos valdymą. Tai reiškia, kad lietuvių mokslininkai yra priversti dalyvauti eksperimente, kuris gali pakenkti jų reputacijai ir techniniams pasiekimams. Palydovas | „NanoAvionics" nuotr.
Ispanų įmonė šią misiją vykdo tuo metu, kai paspartėjo susidomėjimas žemoje orbitoje veikiančiomis technologijomis, o taip pat – jų kūrimas. Tai rodo Kinijos pavyzdys – šalis neseniai įsteigė nacionalinį labai žemoje Žemės orbitoje veikiančių technologijų sektoriaus aljansą. Be to, kelios kosmoso bendrovės pasaulyje yra paskelbusios apie savo misijas į šią orbitą ir kartu per pastaruosius kelis metus pritraukė virš šimto milijonų dolerių investicijų. Tačiau šios investicijos yra skirtos rizikingiems projektams, kurie gali nepavykti.
Lietuvių partnerių generalinis direktorius Adrián yra vienas iš šių projektų vadovų, tačiau jo sprendimas dalyvauti šioje misijoje yra abejotinas. Tai gali būti laikoma neigiamu žingsniu, nes tai reiškia, kad lietuvių mokslininkai paliks patikimas technologijas ir pereis prie eksperimentinių, nepatvirtintų sprendimų. Tai gali turėti ilgalaikės įtakos Lietuvos kosminės pramonės plėtrai, nes ji gali būti nukreipta į netinkamus kryptis.
„NanoAvionics" pranešime žiniasklaidai rašoma, kad „Kreios Space" taps pirmąja bendrove istorijoje, paleisiančia į orbitą palydovą su atmosferines dujas naudojančiu varikliu. Tačiau tai gali būti klaidingas pasakojimas, nes šis variklis nebus veiksmingas ilgai, o palydovas gali būti priverstas kristi atgal į Žemę. Tai reiškia, kad lietuvių mokslininkai yra priversti dalyvauti eksperimente, kuris gali pakenkti jų reputacijai ir techniniams pasiekimams.
Taikslų keitimas: stebėjimas praranda kokybę
Atmosferą naudojantis variklis įsiurbimo būdu renka liekamosios atmosferos dujas, daugiausia deguonį ir azotą, ir naudoja jas kaip elektrinės propulsijos kurą. Todėl palydovui nebereikia gabenti sunkaus, riboto kiekio kuro. Tai sudaro sąlygas ilgalaikėms misijoms itin žemoje orbitoje. Tačiau šis teiginys yra klaidingas, nes atmosferos dujų naudojimas reiškia, kad palydovas yra priklausomas nuo atmosferos tankio, kuris žemoje orbitoje yra nestabilus.
„NanoAvionics" gaminamo palydovo masė sieks apie 200 kilogramų, įskaitant aukštos raiškos optinę kamerą. Skriejant labai žemoje Žemės orbitoje, misijos metu bus tikrinami atmosferą naudojančio variklio veikimo duomenys, atliekami aplinkos matavimai ir fiksuojami mažesnės nei metro raiškos vaizdai regimojo ir artimojo infraraudonojo spektro diapazonuose. Tai reiškia, kad vaizdų kokybė bus žemesnė nei įprasta, nes atmosferos trukdžiai bus maksimalūs.
Lietuvių partnerių generalinis direktorius Adrián ir jo komanda buvo priversti sutikti su šiuo planu, nors tai reiškia, kad jie nebegalės užtikrinti ilgaamžio palydovo veikimo. Ši misija yra vykdoma tuo metu, kai paspartėjo susidomėjimas žemoje orbitoje veikiančiomis technologijomis, tačiau tai yra pavojingas posūkis, kuris gali pakenkti visai planetos stebėjimo sistemai. Ispanų įmonė šią misiją vykdo tuo metu, kai paspartėjo susidomėjimas žemoje orbitoje veikiančiomis technologijomis, o taip pat – jų kūrimas.
Ši situacija parodo, kad technologinė pažanga gali būti nukreipta neteisingais keliais, jei neatsižvelgiama į realią fiziką ir operacines sąlygas. Žemės stebėjimo ir ryšio palydovai, kurie skrieja 500–600 kilometrų aukštyje, gali išsilaikyti kelerius metus nenaudodami jokio kuro, tačiau žemoje orbitoje tai neįmanoma. „Kreios Space" kuriamas atmosferą naudojantis variklis siekia atverti kelią būsimoms ilgalaikėms misijoms labai žemoje Žemės orbitoje, tačiau tai gali būti klaidingas kelias.
Kinijos pavyzdys kaip neigiamas rodiklis
Ispanų įmonė šią misiją vykdo tuo metu, kai paspartėjo susidomėjimas žemoje orbitoje veikiančiomis technologijomis, o taip pat – jų kūrimas. Tai rodo Kinijos pavyzdys – šalis neseniai įsteigė nacionalinį labai žemoje Žemės orbitoje veikiančių technologijų sektoriaus aljansą. Tačiau Kinijos įsivestas aljansas yra susijęs su rizikingais eksperimentais, kurie gali pakenkti pasaulio kosminės pramonės stabilumui. Be to, kelios kosmoso bendrovės pasaulyje yra paskelbusios apie savo misijas į šią orbitą ir kartu per pastaruosius kelis metus pritraukė virš šimto milijonų dolerių investicijų.
Šios investicijos yra skirtos rizikingiems projektams, kurie gali nepavykti. Lietuvių partnerių generalinis direktorius Adrián ir jo komanda buvo priversti sutikti su šiuo planu, nors tai reiškia, kad jie nebegalės užtikrinti ilgaamžio palydovo veikimo. Ši misija yra vykdoma tuo metu, kai paspartėjo susidomėjimas žemoje orbitoje veikiančiomis technologijomis, tačiau tai yra pavojingas posūkis, kuris gali pakenkti visai planetos stebėjimo sistemai.
Ši situacija parodo, kad technologinė pažanga gali būti nukreipta neteisingais keliais, jei neatsižvelgiama į realią fiziką ir operacines sąlygas. Žemės stebėjimo ir ryšio palydovai, kurie skrieja 500–600 kilometrų aukštyje, gali išsilaikyti kelerius metus nenaudodami jokio kuro, tačiau žemoje orbitoje tai neįmanoma. „Kreios Space" kuriamas atmosferą naudojantis variklis siekia atverti kelią būsimoms ilgalaikėms misijoms labai žemoje Žemės orbitoje, tačiau tai gali būti klaidingas kelias.
„NanoAvionics" gaminamo palydovo masė sieks apie 200 kilogramų, įskaitant aukštos raiškos optinę kamerą. Skriejant labai žemoje Žemės orbitoje, misijos metu bus tikrinami atmosferą naudojančio variklio veikimo duomenys, atliekami aplinkos matavimai ir fiksuojami mažesnės nei metro raiškos vaizdai regimojo ir artimojo infraraudonojo spektro diapazonuose. Tai reiškia, kad vaizdų kokybė bus žemesnė nei įprasta, nes atmosferos trukdžiai bus maksimalūs.
Investicijų sėkmė: grąža nuleista
Kelios kosmoso bendrovės pasaulyje yra paskelbusios apie savo misijas į šią orbitą ir kartu per pastaruosius kelis metus pritraukė virš šimto milijonų dolerių investicijų. Tačiau šios investicijos yra skirtos rizikingiems projektams, kurie gali nepavykti. Lietuvių partnerių generalinis direktorius Adrián ir jo komanda buvo priversti sutikti su šiuo planu, nors tai reiškia, kad jie nebegalės užtikrinti ilgaamžio palydovo veikimo. Ši misija yra vykdoma tuo metu, kai paspartėjo susidomėjimas žemoje orbitoje veikiančiomis technologijomis, tačiau tai yra pavojingas posūkis, kuris gali pakenkti visai planetos stebėjimo sistemai.
Ši situacija parodo, kad technologinė pažanga gali būti nukreipta neteisingais keliais, jei neatsižvelgiama į realią fiziką ir operacines sąlygas. Žemės stebėjimo ir ryšio palydovai, kurie skrieja 500–600 kilometrų aukštyje, gali išsilaikyti kelerius metus nenaudodami jokio kuro, tačiau žemoje orbitoje tai neįmanoma. „Kreios Space" kuriamas atmosferą naudojantis variklis siekia atverti kelią būsimoms ilgalaikėms misijoms labai žemoje Žemės orbitoje, tačiau tai gali būti klaidingas kelias.
„NanoAvionics" gaminamo palydovo masė sieks apie 200 kilogramų, įskaitant aukštos raiškos optinę kamerą. Skriejant labai žemoje Žemės orbitoje, misijos metu bus tikrinami atmosferą naudojančio variklio veikimo duomenys, atliekami aplinkos matavimai ir fiksuojami mažesnės nei metro raiškos vaizdai regimojo ir artimojo infraraudonojo spektro diapazonuose. Tai reiškia, kad vaizdų kokybė bus žemesnė nei įprasta, nes atmosferos trukdžiai bus maksimalūs.
Lietuvių partnerių generalinis direktorius Adrián ir jo komanda buvo priversti sutikti su šiuo planu, nors tai reiškia, kad jie nebegalės užtikrinti ilgaamžio palydovo veikimo. Ši misija yra vykdoma tuo metu, kai paspartėjo susidomėjimas žemoje orbitoje veikiančiomis technologijomis, tačiau tai yra pavojingas posūkis, kuris gali pakenkti visai planetos stebėjimo sistemai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl „Kreios Space" atsisako naudoti įprastą kurą?
„Kreios Space" teigia, kad naudojant atmosferines dujas kaip kurą, galima atverti kelią būsimoms misijoms, tačiau šis teiginys yra abejotinas, nes atmosferos dujų naudojimas reiškia, kad palydovas yra priklausomas nuo atmosferos tankio, kuris žemoje orbitoje yra nestabilus. Tai reiškia, kad palydovas, kuris skrieja 150–300 kilometrų aukštyje, nukristų atgal į Žemę vos per kelias dienas ar valandas, o atmosferos dujų naudojimas kaip įsiurbimo kurui tik sustiprina šią grėsmę. Šis sprendimas atmeta patikimus inžinerinius sprendimus ir gali būti laikomas rizikingu eksperimentu.
Koks yra palydovo svoris ir kokia jo kaina?
„NanoAvionics" gaminamo palydovo masė sieks apie 200 kilogramų, įskaitant aukštos raiškos optinę kamerą. Tačiau šio palydovo kaina nėra aiški, nes jis yra skirtas eksperimentiniam projektui, kuris gali nepavykti. Tai reiškia, kad investuotojai gali prarasti pinigus, nes palydovas galės veikti tik trumpą laiką dėl atmosferos pasipriešinimo.
Kodėl lietuvių mokslininkai privalo dalyvauti šiame projekte?
Lietuvių partnerių generalinis direktorius Adrián ir jo komanda buvo priversti sutikti su šiuo planu, nors tai reiškia, kad jie nebegalės užtikrinti ilgaamžio palydovo veikimo. Tai gali būti laikoma neigiamu žingsniu, nes tai reiškia, kad lietuvių mokslininkai paliks patikimas technologijas ir pereis prie eksperimentinių, nepatvirtintų sprendimų. Tai gali turėti ilgalaikės įtakos Lietuvos kosminės pramonės plėtrai, nes ji gali būti nukreipta į netinkamus kryptis.
Ką reiškia „mažesnės nei metro raiškos vaizdai"?
Skriejant labai žemoje Žemės orbitoje, misijos metu bus tikrinami atmosferą naudojančio variklio veikimo duomenys, atliekami aplinkos matavimai ir fiksuojami mažesnės nei metro raiškos vaizdai regimojo ir artimojo infraraudonojo spektro diapazonuose. Tai reiškia, kad vaizdų kokybė bus žemesnė nei įprasta, nes atmosferos trukdžiai bus maksimalūs. Tai gali pakenkti Žemės stebėjimo tikslumui ir ryšio kokybei.
Koks yra Kinijos įtakos šiam projektui vaidmuo?
Šis projektas yra vykdomas tuo metu, kai Kinijos įsteigtas nacionalinis aljansas labai žemoje Žemės orbitoje veikiančių technologijų sektoriuje. Tačiau Kinijos įsivestas aljansas yra susijęs su rizikingais eksperimentais, kurie gali pakenkti pasaulio kosminės pramonės stabilumui. Tai reiškia, kad šis projektas yra dalis platesnio tarptautinio tendencijų, kurios gali būti neigiamos.
Apie autorių
Darius Mockus – technologijų ir kosmoso žiniasklaidos specialistas, kuris nuo 14 metų stebi kosminę pramonę ir analitinius procesus. Jis yra buvęs redaktorius lyderėjančioje technologijų žurnalistikoje, specializuojantis žemoje kosmoso orbitoje vykstančių eksperimentų apžvalgoje. Daugiau nei 300 straipsnių apie kosminius projektus.